A. Miciūnas apie „drifting’ą“ Lenkijoje

Kaip jau rašėme naujienoje, oranžinį „BMW“ vairuojantis Andrius Miciūnas savaitgalį praleido Lenkijos sostinėje rengtose varžybose. Na ne tik dalyvavo, bet jas ir laimėjo. „PRO“ klasėje besivaržęs A. M. buvo geriausias šonu slystanti sportininkas Varšuvoje ir jis su mumis pasidalino savo patirtais įspūdžiais. Tad daugiau nebegaištam laiko ir skaitom jo pasakojimą!

Kaip praėjo kelionė? Ką gali pasakyti apie Lenkijos techniką?

Kelionė tiek į priekį, tiek atgal praėjo be jokių netikėtumų, tačiau atvažiavus į renginio vietą labai nustebau. Norėjosi ateiti ir paklausti „su kokiais laužais jūs čia važinėjat ir ar aplamai suprantat kas yra drifting’as, ką jūs čia darot?“.

Matyt jų požiūris į tai šiek tiek kitos, nes jų automobiliai nėra žeminti, priekinių ratų „modlistai“ irgi savotiški, ne tokie kaip pas mus, bet dauguma „driftmobilių“ labai platūs, galbūt tai viską ir kompensuoja.

Visgi tai, kas pas juos po gaubtu vaizdą keičia kardinaliai. Pas vieną „BMW“ įdėtas „2JZ“ variklis, pas kitą „Corvette’ės“ širdis, nekalbu jau apie „chulingankes“, „V8’ių“ pilna, „M’kių“ varikliai su uždėtomis turbinom, „Opel’iai“ – turbininiai, tikrasis „Mercedes EVO“ irgi su turbina. Skersą statęs „Skyline’nas“ turėjo 500AG. Žodžiu variklio skyriuje tikrai stipru.

Techniniai sprendimai pas kai kuriuos buvo labai įdomūs ir manau, kad kai ką tikrai nukopijuosim.

Į išorę ten dėmesį nelabai kas kreipia, nėra taip, kad važinėtų su pačiais paskutiniais „laužais“, bet „daleiskim“ buvo koks kontaktas, paėmė lipduką užklijavo ir viskas tvarkoj, remontas baigtas.

Kad saugiai važiuoti prieš varžybas pasidarėme žemesnį slėgį. Turėjau kažkur 280AG. Važiuoklėje nuo praeitų metų praktiškai neatlikti jokie pakeitimai. Tiesa po paskutinių treniruočių teko keisti dėžę. Buvau pasiruošęs netikėtumams, vežiausi reduktorių, pusašių, bet viskas buvo gerai iš šių atsarginių dalių neprireikė.

Prasidėjo kvalifikaciniai važiavimai po kurių jau šiek tiek susidarėme vaizdą kurie važiuoja stipriau, kurie silpniau. Labai keista, kad tie kurie treniruotėse pasirodė labai gerai, kvalifikacijoje nusmuko link rikiuotės galo, gal čia jų kažkokia strategija. Bendrai paėmus mačiau, kad važiuoja puse velnio, bet užkopti ant podiumo tikrai neturėtu būti sunku.

Taip mąsčiau kol neprasidėjo poriniai važiavimai. „Tsuiso“ kovose vyrukai labai aštriai važiuoja, atstumai tarp mašinų – lentos neįkiši. Kai kurie, nežinau ar jie susivažiavę, ar vienas kitą pažįsta, iki pat pirmo posūkio vienas prie kito prilimpa ir taip, vos ne susirėmę durimis, pračiuožia visą trasą, jokių nuėjimų, nieko. Startavo lygiagrečiai ir finišavo lygiagrečiai. Buvo tiesiog gražu žiūrėt.

Pamačiau jų porinius važiavimus ir galvoju „na jo…, kaip man čia dabar reikės su jais važiuot“.

Labai patiko, kad pas juos leidžiami lenkimai. Jeigu varžovas kliudo, ar yra lėtesnis – gali lenkti. Žinoma per lenkimus buvo ir kontaktų, ir buferius pametė, bet niekas dėl to labai nesijaudino, matosi kad žmonės ant to dalyko užsivedę, karšti ir „varo“.

Nustebino, kad per važiavimus pas kiekvieną buvo įdėtas „driftbox’as“ ir teisėjai tiesiogiai galėjo vadovautis jų parametrais. Jei neklystu net pas latvius varžybose dar nėra tokio dalyko.

Vertėtu paminėti važiavimų taktikas, kadangi dūmų pas juos beveik nebuvo. Paklausiau kodėl jų toks stilius, atsakymas buvo gan paprastas, „stipriai deginant padangas, tu lėčiau greitėji nuo priešininko, o kadangi čia varžybos, tai kam to reikia“. Visgi dėl šou, išvažiavime visi tas padangas pasukdavo daugiau. Irgi toks įdomus vaizdas – važiuoji, nieko nėra, nėra, o va toje galutinėje atkarpoje, kuri galima sakyti nieko nebeįtakoja vertinime, op ir paskęsti dūmuose.

Dar jeigu už jo važiuoja žymiai greitesnis ir jam sunkiau pajudėti iš vietos, jokių problemų bėgantis sportininkas paims ir tave pristabdys. Gal būt jam taip parankiau ar dar kažkas… Kiti važiuoja labai greitai.

Kaip sekėsi keliauti į finalą?

Galbūt pradėsiu nuo trasos konfigūracijos. Ji prasidėjo įsibėgėjimu iki 130 – 140, bijau pameluot nes į spidometrą nežiūrėjau, tiesiog pirmas, antras, trečias ir palei dugną rankinis. Po to sekančio posūkio „apex’e“ įsijungi antrą, šiek tiek pagreitėji ir toliau vėl trečiu bėgiu.

„Top16” buvau dvyliktas.

Remiantis „driftbox’o“ duomenimis mano įėjimai į pirmą posūkį buvo geriausi. Kodėl rikiuotėje likau dvyliktas? Nes bandžiau imti kuoliukus, o ten per treniruotes mažai kas važinėjo ir buvo gausu purvo. Na ne pilnai apsisukdavau, bet greitis nukrisdavo, dar kažkas…

Pirmas važiavimas buvo su „kregžde“, pas kurią įmontuotas „2JZ Toyotos Supros“ variklis. Aštuntfinalyje kai ją sekiau, aš pasilikau didesnį atstumą ir gavosi taip, kad aš būdamas greitesnis norėjau ją greičiau pasivyti, antrame posūkyje ji nusprendė mane pristabdyti, bet pati per daug sulėtėjo ir galiausiai sustojo. Antro važiavimo metu natūralu, kad mano įėjimas į pirmą posūkį buvo greitesnis, o jau jai mane pagauti buvo žymiai sunkiau.

Ketvirtfinalyje varžiausi su raudona „chuligankę“, pas kurią „3,2L M3“ agregatas. Stengiausi važiuoti maksimaliu kampu ir greičiu. Kova gavosi labai įtempta, kadangi ir aš buvau prie jo priartėjęs ir jis prie manęs, nežinau, gal viską lemdavo tas mano greitas įėjimas į pirmą posūkį, ir dėl to teisėjai skirdavo minimalią persvarą (6 – 4).

Pusfinalyje teko važiuoti prieš „3L Turbo Opel Omega“. Kaip elgtis su tokiu varžovu žinojau, kadangi su Timu Šimniška dažnai porose varžėmės. Tiesiog mačiau, kad „Omega“ už mane lėtesnė, tai daugiau svilindavau ratus, su rankiniu net stabdydavau ir žinoma buvo geresnis atstumas tarp automobilių. O kai, ji mane sekė aš tiesiog atitrūkau.

Finale manęs vėl laukė „kregždė“, pas kurią įdėtas „V8”. Pirmuose važiavimuose buvo sunku išaiškinti nugalėtoją, tad tiesėjai paprašė viską pakartoti važiuojant dar agresyviau. Mano akimis žiūrint jau ir taip važiavome pakankamai agresyviai, bet va matyt norėjo, kad pasistengtume dar labiau.

Kartojant pirmame važiavime aš persekiojau ir kaip visada prieš įvažiuojant į pirmą posūkį pasilikdavau kiek didesnį atstumą ir varžovas per daug stabdė automobilį ir pametė greitį, aš tokios klaidos nepadariau. O kai jis mane persekiojo vėl pravažiavom gan panašiai, tiek jis nuo pat pradžių dūmuose skendo, tiek pas mane buvo viskas gerai. Tai, manau, pergalę labiau įtakojo pirmo bandymo rezultatas.

Sakyčiau man šypsojosi fortūna, kadangi tiems stipresniems teko varžytis tarpusavyje.

Kaip vertini patį renginį?

Lenkų žiūrovai nustebino savo mentalitetu. Pastarųjų visiškai skiriasi nuo mūsiškių fanų. Jeigu yra nedidelė tvora, tai lenkų žiūrovai žino, kad jos perlipti nereikia, ir net apsauginių toje vietoje nebuvo. Žinoma jie stovėjo gan toli nuo trasos, tačiau organizatoriai pastatė monitorių, per kuriuos buvo galima viską gerai matyti.

Labai patiko, kad jie niekur nelenda, ne taip kaip pas mus, kur ateina į aptarnavimo zoną, krapšto, drasko, kažką daro. Tarkim nuėmei gaubtą, kažką patvarkei, lenkai jau mato, kad tu jį tuoj dėsi atgal ir viskas – jų jau nebėra, niekas tau netrukdo. Pabandyk pas mus atidengti variklį…

Organizavimas irgi labai šaunus. Buvo mėgėjų ir pro lygos, mėgėjai važiavimus baigė anksčiau planuoto laiko ir atsidaro papildoma viena valanda, tai organizatoriai ją išnaudojo treniruotėms ir „drift taxi“. Susimokėjęs žmogus ateina pas kurį nori vairuotoją, parodo bilietėlį, sėdasi su juo į mašiną ir važiuoja. Keletas žiūrovų ir man parodė bilietus, bet kadangi buvau atsivežęs tik vieną šalmą, o keleiviams jis taip pat privalomas, lenkų pavėžinti neteko.

Nebuvo taip, kad va baigėme šiek tiek anksčiau, tai jūs laukit, o mes eisim pailsėti ar dar kažką padaryti. Nebuvo jokios panikos organizatorių veiksmuose, kiekvienas tiksliai žinojo kaip reaguoti vienoje ar kitoje situacijoje ir žiūrovų užimtumas gavosi tikrai labai šaunus.

Norėčiau padėkoti „Automoderna’i“, „GroundWirus“ ir „BMWFan’ams“, kurie man ženkliai padėjo.

Kaip bus su Lietuvos ir Baltijos čempionatais?

Mano automobilis neatitinka organizatorių keliamų techninių reikalavimų. Jei jie negerbia dalyvių ir savo reikalavimus pakeičia likus dviems savaitėms iki licencijavimo, tai atsiprašau.

Pavyzdžiui taisyklės dėl diržo yra visiškai nesąmonė (kas nežino, tai automobiliuose be saugos lankų reikalaujamas gamyklinis diržas), pas mane viskas išpjaustyta, tvarkingai sudėta ir man jo tikrai nereikia. Tai man dabar vėl viską virinti, arba dėti lankus, arba keisti kėbulą? Manau, šitas jų sprendimas nėra labai geras.

Tad kadangi čia mano automobilis neatitinka jų reikalavimų, aš važiuosiu ten, kur jis atitinka.