T. Lučkaitis atskleidžia vizito Baltarusijoje detales

Tiek, kiek mes matėme video transliacijoje ir vėliau internete pasirodžiusiose nuotraukoje, Baltarusijoje rengtos varžybos atrodė tikrai įspūdingai. Sostinės oro uoste padaryta greita trasa, puikiai įrengtos vietos daugiatūkstantinei miniai stebėti šonu slystančius automobilius, šmaikščius komentatorius ir daug žadantys mūsų šalies atstovų rezultatai.

Tačiau vienam iš varžybų dalyvių, Tadui Lučkaičiui, gal būt jums geriau žinomam kaip „fiestas“, vizitas kaimyninėje šalyje buvo kiek labiau problematiškas. „Kelionė į Minską prasidėjo apie 3 valandą nakties, nes ilgai užtrukome montuodami padangas ir taisydami įvairius gedimus. Ilgokai važiavome ir iki pasienio, nors gal man tik taip pasirodė dėl miego stokos. Baltarusijos sostinę, o tiksliau renginio vietą pasiekėme apie 10 val. .

Įvažinėdamas į dalyvių aikštelę pamačiau trasoje važinėjantį Nissan S15, reakcija buvo tokia, kad net įsižiojau. Iš karto galvoje atsirado mintis – matyt ne čia papuoliau“ – paklaustas ką galvoja apie dalyvius, aiškino „JDM Art“ komandos atstovas. „Konkurentų automobiliai atrodė įspūdingai. Toks vaizdas tikrai stipriai trinktelėjo per moralę. Tačiau sportininkams išriedėjus į trasą, na, sakykime, nusiteikimas pasikeitė į gerąją pusę.

Tuo, kad treniruotėms buvo skirta pakankamai daug laiko įsitikinome patys varžybų transliacijoje. Pradėjus reportažą dar pora valandų iki varžybų, sportininkai spėjo apsukti ne penkis ir ne septynis ratus. „Treniruotės prasidėjo praėjus maždaug valandai po mano atvykimo, t. y. apie 11. Labai skubėjau suklijuoti rėmėjų logotipus, tad nebaksnokite pirštais, kad gavosi šiek tiek kreivai. Pirmuose važiavimuose susipažinau su trasa,o vėliau jau bandžiau važiuoti kaip priklauso.

Į pirmą posūkį atlėkdavau maždaug 130 km/h greičiu, tokį rodė ten pastatyta greičio matavimo įranga, ir visą distanciją pravažiuodavau 3 pavara. Vieno treniruočių važiavimo metu išlėkiau iš trajektorijos ir trenkiausi į plastikinius blokus. Automobilis beveik nenukentėjo. Beveik, nes truputį įtrūko priekinis sparnas.

Mes matėme, kad treniruotės trūko iki 14 valandos, tačiau „pinkės“ pilotui jos pasibaigė daug anksčiau – „treniravausi kažkur iki puses pirmos (12:30). Sesija baigėsi taip anksti, nes nebeliko padangų. Vežiausi tik 4 apynaujas, nesitikėjau, kad gausiu tiek daug važiuoti. Bent jau kuro nereikėjo toli ieškoti, jo buvo galima įsigyti dalyvių tech. parke, tiesa čia jis kainavo apie 5 lt 60 ct / litrą, oktaninis skaičius – 102.

Kvalifikacijoje startavau 25-as, tad mačiau beveik visus kitų dalyvių važiavimus. Manau, kad šis trijų važiavimų maratonas man gavosi gan sėkmingas. Nežinau kaip vertino teisėjai, bet man atrodo paskutinis bandymas geriausias. Žodžiu kvalifikacijoje likau 13-as“ – taip velnio tuzinas tapo Tado starto numeriu. Nors šis skaičius dažniausiai asocijuojamas su nesėkmėm, pašnekovas džiaugėsi patekęs į šešioliktuką.

Poriniuose važiavimuose šalia manęs atsistojo tas pats S15-ukas, kurį pamačiau tik atvažiavęs į oro uostą. Kaip paaiškėjo vėliau, jį vairavo 2010 metų Rusijos („RDS“) čempionas. Galvojau – na ir kietas riešutėlis man atiteko.“ Tadas pirmiausia buvo persekiojančio vaidmenyje ir nuo pat starto stengėsi išlaikyti minimalų atstumą iki savo priešininko. Viskas pavyko gan neblogai, nors dėl galingumų skirtumo Eugenijus Satiukovas, pirmam važiavimui artėjant į pabaigą, pradėjo tolti nuo lietuvio.

Antrame važiavime „RDS“ čempionas pramiegojo startą ir „fiestas“ pabėgo toli į priekį. Tai lėmė vieno iš varžybų favoritų eliminavimą tokioje ankstyboje stadijoje. „Kad patekau į „TOP8“ sužinojau jau pastatęs SX‘ą dalyvių parke. Tai supratau draugų veiduose pamatęs plačias šypsenas.

Kaip jau žinote, sekančiame etape Felikas Čitipochavianas pabaigė Lučkaičio pasirodymą atidaromame „EEDC“ etape. „Ketvirtfinalyje manęs laukė Toyota Supra. Šį kartą aš startavau pirmas ir buvau bėgančiojo vaidmenyje. Viskas buvo neblogai iki kol nesusikeitėme vietomis. Antrame važiavime persistengiau sekdamas jį ir išslydau į išorinę trasos dalį. Taip baigėsi mano pasirodymas „Rytų Europos Driftingo Čempionate“.

Varžybas baigiau su didele šypsena ir dar didesniu noru važiuoti namo. Esminė to priežastis – 38 valandos be miego. Blogiausia, kad kelionė į Vilnių nėra tokia jau trumpa.


Labai gaila, kad Evaldas negalėjo sudalyvauti varžybose. Turbūt jau iš kokių nors šaltinių sužinojote, kad pavedė jo technika.

Apibendrinus viską, renginys tikrai buvo „super“! Visai nesigailiu, kad važiavau. Beje, didelis ačiū mane palaikiusiems draugams!

Mes taip pat džiaugiamės Tado pasirodymų šiose varžybose, dėkojame už pasakojimą ir norime palinkėti sėkmės šių metų sezone!

http://www.dogcustom-works.com/
Nuotraukos: Aleksandro Gvozdkovo