Alex Zorin – “D1Sport” narys iš už Lietuvos ribų

Įsitikinome, kad mažo biudžeto projektai įmanomi, o ar įmanoma paruošti aukšto kalibro „drifto“ automobilį kampelyje, kur šio sporto lygis dar tik pasieks akmens amžių? Apie savo susidomėjimą kontroliuojamu automobilio slydimu, Nissan S15 modifikacijas ir „drifto“ bendruomenę Kaliningrade sutiko papasakoti kitas „D1Sport“ komandos narys – Alex Zorin.

Kokia buvo tavo pažintis su „driftu“?

„Driftu“ susidomėjau dar prieš nusipirkdamas galu varomą automobilį. Tuomet vairavau gražų išorinį „tuning‘ą“ turinčią Toyota Celica, deja po priekiniu gaubtu jokių modifikacijų nebuvo. Važinėjant su ja rankinis stabdis nerūdijo, tačiau šonu paslyst pavykdavo vos keletą metrų. Tapo akivaizdu, kad norint tuo užsiimti reikia kažko kito. Kol Toyota stovėjo skelbimuose, galvojau apie Nissan 350Z įsigijimą, bet „driftingo“ forumuose akį patraukė, tuomet man dar buvusio nežinomo automobilio, nuotraukos. Šiek tiek daugiau paanalizavęs pasigilinęs į įvairias diskusijas ir peržiūrėjęs daugiau šio modelio nuotraukų, galutinai įsimylėjau Nissan S15. Įsigytas automobilis netrukus pasiekė Kaliningradą ir karto pabandžiau jį slystantį šonu, padangų komplektas neatlaikė net 5 minučių!

Tikriausiai nebuvo apsieita be modifikacijų?

Jau pačioje pradžioje Nissan’as buvo neženkliai modifikuotas: sudėtos kitos „rasporkės“, nauja išmetimo sistema, kitokios smulkmenos. Toliau jau sekė mano pinigų švaistymas. Nupirkau „AME“ ratlankius, „D-MAX“ apdailą, „ORIGIN“ „suoliuką“, „TEIN“ armortizatorius, „Ogura clutch“ sankabą. Galiau sutaupiau pakankamą sumą, kad Lietuvoje automobiliui būtų atliktos variklio skyriaus modifikacijos. Padedamas Kastyčio jau atgabenau automobilį į Vilnių.

Pilno modifikacijų sąrašo neskelbsim, nes, patikėkit, jums atsibos „scrolinti“ puslapį žemyn. Užteks pasakyti, kad ten įdiegta daug „CUSCO“, „Apexi“, „Nismo“, „HKS“ ir „Blitz“ produkcijos.

Kaip tobulinai savo vairavimo įgūdžius?

Pirmosios automobilio kontroliavimo treniruotės vyko šalia turgaus esančioje aikštelėje. Vėliau treniruočių vieta tapo gatvės, o konkrečiau – žiedai. Negerai, bet kadangi tuo metu nebuvo pakankamai didelių aikštelių nebuvo, kito varianto neturėjau. Žinoma teisėsaugai tai nepatinka, milicija stengiasi kaip įmanoma greičiau visus išvaikyti, valdžia irgi nusistačiusi prieš tai – jei nieko nevyksta, ramiau gyvenasi.

Į kiekvieną tokią treniruotę kartu pasiimdavau ir draugą, kuris ne tik padėdavo ratus pasikeist, bet ir susitvarkyt su visokiomis kitomis smulkmenomis. Galima sakyt jau ir komanda buvo suformuota *juokiasi*.

Toliau sekė pažintis su tavim (Kastyčiu Alekna – red. past.) ir kelionės į Lietuvoje rengiamas „drifto“ treniruotes. Dar vienas privalumas, kai šalia yra draugas – 4 ar 5 valandų trukmės kelionė į Vilnių tampa linksmesnė *juokiasi*.

Dar vienas privalumas treniruojantis ir varžantis Lietuvos renginiuose – labai malonus santykiai tarp dalyvių. Nė vienas neužriečia nosies ir noriai pataria ar pasako ką reiktų daryti kitaip, tai didelis pliusas!

Gal dabar lengviau kirsti sieną?

Ne! Rusai lėtai praleidžia lietuvius, o lietuviai ilgai krapštosi su rusais, ko pasekoje kenčia paprasti žmonės…

Papasakok daugiau apie jūsų „drifterių“ bendruomenę?

Kaliningrade yra nedidelė „drifterių“ bendruomenė, kurios visi nariai vairuoja neženkliai patobulintus BMW markės automobilius. Kadangi entuziastų dar nedaug, treniruojamės gatvėse ir tik labai retai surengiam „drifto“ kovas nedidelėse aikštelėse. Bet po praėjusią vasarą surengtų varžybų, vairuotojai į šitą reikalą pradėjo žiūrėti kiek kitaip ir automobilius ėmė ruošti ne išdykavimui, o dalyvavimui rimtose varžybose. Tikiuosi, kad netrukus kaip ir aš pradės važinėti į Lietuvą, kadangi artimiausia vieta normalioms treniruotėms – Vilnius.

Girdėjome, kad pas jus buvo surengtas čempionatas ir tu jame nugalėjai?

Praėjusias metais pirmą kartą surengėme vietinio lygio čempionatą, kuris tapo metų renginiu Kaliningrade *juokiasi*. Kitiems renginiams šansų nebeliko, kai buvo paskelbta, kad dalyvaus ir mano draugas Kastytis Alekna. Realiai esminė kova vyko dėl trečios vietos, kurioje susirungė su sportininkai su BMW. Na, o mes su Kastyčiu pasidalinome pirmas dvi prizinės pakylos pozicijas.

Taip pat dalyvavau ir „DDČ“ čempionato pirmame etape, bet susidūriau su techniniais nesklandumais, todėl geresnio rezultato pasiekti nepavyko.

Planai šių metų sezonui?

Šiame sezone planuoju dar daugiau varžytis Lietuvoje rengiamose varžybose bei aplankyti arčiausiai esančias šalis, kur atstovausiu „D1Sport“ ekipą.

Nuotraukos: http://www.facebook.com/DainiusSpukasPhotographer

One thought on “Alex Zorin – “D1Sport” narys iš už Lietuvos ribų”

Komentavimo galimybė išjungta.