Temos Archyvai: STRAIPSNIS

Antras „NP Team drifto iššūkis“ beveik kaip veiksmo filmas

Jei praėjusį savaitgalį Justin Lin būtų viešėjęs Kačerginės „Nemuno žiede“ bei filmavęs „NP Team“ komandos surengtą „drifto“ iššūkį, turbūt, dabar turėtų pakankamai medžiagos septintai „Greitų ir įsiutusių“ daliai sukurti. Antrose šiemet „NP Team‘o“ surengtose varžybose netruko incidentų, kurių metu „drifterių“ automobiliai degė, trankėsi ir beveik vertėsi ant stogo! Toliau skaityti Antras „NP Team drifto iššūkis“ beveik kaip veiksmo filmas

K. Alekna – vienintelis Lietuvos atstovas „EEDC ’12“ Minske

Kastytis Alekna, „D1Sport“, vienintelis lietuvis, kuris šiemet varžosi Rytų Europos „drifto“ čempionate. Pastarasis praėjusį savaitgalį viešėjo Latvijos sostinėje Rygoje, kur varžėsi antrame „EEDC“ čempionato etape, o keliomis savaitėmis anksčiau sportininkas keliavo į 2012 m. sezono pirmenybių atidarymą Minske, Baltarusijoje.

Neretai Kastyčio išvyką į rimtesnes varžybas prasideda automobilio surinkinėjimu. Ne dėl to, kad jam kažkas negerai, o tiesiog rimtai į savo veiklą žiūrintis sportininkas visada prieš vykdamas į rimtas varžybas patikrina savo techniką. Taigi ne išimtis buvo ir šis kartas:

Penktadienį vakare, apie 10 valandą, baigėme surinkti mūsų pagrindinį Nissan‘ą. Tiesa darbų iki galo atlikti nepavyko, liko neįstatyti langai. Juos pabandėme pritvirtinti lipnia juosta ir trumpų Trakų „Dvarkiemyje“  surengtų bandymų metu įsitikinome, kad pastaroji puikiai su tuo susitvarko.

„Langus pabandėme pritvirtinti lipnia juosta.“

Kastytis pasakojo, kad praėjus maždaug porai valandų po automobilio surinkimo, Nissan‘as, kartu su padangomis, jau buvo pakrautas ant priekabos. Tuomet planuose nusimatė trumputis poilsis, iki 6 val. ryto, ir kelionės pradžia.

Artėjant prie pasienio ir pamačius eiles neramumų sukėlė tai, jog organizatoriai šį kartą neinformavo pasieniečiu apie sportininkų atvykimą į jų šalį. Teko improvizuoti ir visa laimė, kad viskas susiklostė palankiai. Mes bei „EEDC“ teisėjas Mantas Kuzmarskis Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtome rekordiškai trumpai – apie 2 valandas. Šį kartą apsiėjome be „kvailų klausimų“. Matyt į visus juos atsakė naktį į Baltarusiją vykę latviai.

Po kiek daugiau nei poros valandų „D1Sport“ komanda pasiekė renginio vietą, kurioje neseniai buvo praūžęs lietus. Tiesa sportininkas atskleidė, kad jam tokios sąlygos dar labiau parankesnės. Tai jis įrodė praėjusių metų trečiame „EEDC“ etape Kačerginėje, kur kvalifikacijos metu pasiekė greičio rekordą ant šlapios dangos.

„Klausimų sukėlė suvedimas, kurį vėliau, jau iš akies, pakoregavo vienas mūsų komandos mechanikų.“

Pirmiesiems bandymams užsidėjome 235 pločio padangas. Kadangi beveik pusdienį lijo lietus, danga buvo šlapia, o variklio išvystomos galios pakako prasukinėti tokio dydžio ratams. Tiesa, po keliolikos važiavimų klausimų sukėlė suvedimas, kurį vėliau, jau iš akies, pakoregavo vienas mūsų komandos mechanikų. Korekcijos padėjo, nes toliau automobilį pavyko statytis beveik idealia trajektorija, o greičio matuokliai parodė, kad „D1Sport Nissan S14a“ tuo metu buvo vienas greičiausių automobilių trasoje.

Treniruočių diena baigėsi paradu į Minsko centrą. Jo metu apie 15 dalyvių atvažiavo ir vėliau buvo išrikiuoti priešais milžinišką biblioteką. Sportininkus pasitiko pakankamai solidi minia, kuri nesikuklino nusifotografuoti su „drifteriais“ prie jų automobilių.

Sekančios dienos ryte lepino saulės spinduliai, tad trasa buvo visiškai išdžiuvusi. Sausa oro uosto danga pasirodė esanti pakankamai reikli automobilių padangų gumai:

9 valandą ryte mes jau buvome oro uoste ir pratęsėm vakar pradėtas treniruotes. Oras buvo geras, tad danga nedelsiant išdžiuvo bei tuo pačiu parodė esanti gan reikli padangų gumai. Vieno šviežių padangų komplekto užtekdavo trims važiavimams. Tai šiek tiek sujaukė planus ir iš taupymo paskatų turėjome nutraukti tolimesnes treniruotes.

Prieš pat kvalifikaciją vėl praėjo nedidelis lietus bei pavertė šią varžybų dalį tikra loterija. Dalis dangos spėjo išdžiūti, dalis – ne, o su šia klastinga užduotimi susidoroti pavyko, toli gražu, ne visiems. Iš 35 sportininkų kvalifikacinio barjero neįveikė 9 pilotai. Mano geriausias bandymas leido man įsitvirtinti 16 – oje vietoje.

Kaip paaiškėjo vėliau, tądien visais Kastyčio varžovais tapo sportininkai iš Rusijos. Pirmuose dviejuose raunduose lietuviui pavyko eliminuoti du „Evil Empire“ komandos atstovus, tačiau ketvirtfinalyje vilniečiui teko pripažinti Ivano Kurenbino iš Sankt Peterburgo pranašumą.

„Aštuntfinalyje už komandos draugo skriaudas atkeršyti bandė, taip pat „Evil Empire“ narys, Feliksas Čitipachovianas su 659 AG galią po priekiniu gaubtu slepiančia Toyota Supra.“

Pirmuosius porinius važiavimus atlikau su Maksimu Tvardovskiu iš „Evil Empire“, kuris disponuoja 530 AG išvystančiu Nissan Skyline R34 GTS. Maksas daug klydo, tad mano persvara buvo akivaizdi.

Aštuntfinalyje už komandos draugo skriaudas atkeršyti bandė, taip pat „Evil Empire“ narys, Feliksas Čitipachovianas su 659 AG galią po priekiniu gaubtu slepiančia Toyota Supra. Nors Feliksas ir laimėjo kvalifikaciją, važiuodamas paskui mane rinkosi vidinę trasos dalį bei pora kartų išsitiesino. Mano klaidos buvo kur kas mažesnės…

Sekančiame raunde, ketvirtfinalyje, varžovu tapo trečias pilotas iš Rusijos. Ivanas Kurenbinas iš Sankt Peterburgo „driftino“ su 540 AG Mazda RX-7. Šį kartą dideliu pranašumu laimėjo priešininkas. Problema buvo tame, kad visiškai išdžiuvus trasai nepasikeičiau šlapiai dangai skirtų platesnių padangų. Grubią klaidą padariau iniciacijoje, kuri, manau, ir lėmė mano pralaimėjimą.

Nors lietuvis neužkopė ant apdovanojimų pakylos ir net nepateko į pusfinalį, Kastytis liko patenkintas savaitgaliu ir nesigaili nuvykęs į pas kaimynus surengtas varžybas. Sportininkas taip pat užsiminė, kad nesiruošia praleisti etapo Kačerginėje bei, galbūt, vyksiantis pas kitus kaimynus, lenkus.

Renginys buvo labai įdomus. Daug žiūrovų, kurie nepabijojo pakankamai prasto oro, daug dalyvių su tikrai įspūdinga technika. Kai kurie „monstrai“ išvysto virš 700 AG!

Tiek aš, tiek visa „D1Sport“ komanda patenkinti pasiektu rezultatu ir planuoju tęsti dalyvavimą „EEDC“ čempionate. Artimiausiuose planuose buvo etapas Latvijoje, kurį jau įgyvendinome, ir varžybos Kačerginės „Nemuno žiede“. Klausimą dėl išvykų į kitas šalis spręsime vėliau. Viskas priklausys nuo komandos biudžeto ir rezultatų šiame čempionate. Jeigu kuriame nors etape užlipsime ant apdovanojimų pakylos, tuomet greičiausiai vyksime ir į varžybas Lenkijoje.

Kasytis Alekna, „D1Sport

BLOGAS: D. Balio kelias į „Bike Show“ finalą

Mano poriniai važiavimai prasidėjo kova prieš Arną Bernacką. Dažnai su juo pakliūnam į vieną porą, bet negaliu pasigirt, kad visas prieš jį laimiu. Šį kartą, atrodo, jį pavedė automobilis.

Ketvirtfinalyje varžovu tapo Artūras Michailovas su geltonu BMW E36. Persekiojant Artūrą su problemoms nesusidūriau, tad pirmas važiavimas gavosi pakankami švarus. Nemačiau, kaip latviui sekėsi važiuoti paskui mane, bet draugai sakė, kad ir jis didžiąją trasos dalį buvo prilipęs prie mano automobilio galo, tačiau viename iš posūkių suklydo bei apsisuko.

Analogišką klaidą padarė ir Andrius Šlajus iš „D1Sport“ su kuriuo susitikau pusfinalyje. Pirmo važiavimo starte niekaip negalėjau įjungti trečios pavaros, todėl jam šiek tiek sutrukdžiau, bet Andrius nėra iš tų vaikinų, kurie nesugeba prisitaikyti. Apsikeitus vietomis A. Šlajus šiek tiek persistengė antro posūkio pabaigoje.

Kovoje dėl aukščiausio podiumo laiptelio varžiausi prieš Kastytį Alekną. „Tsuiso“ pradėjome man persekiojant varžovą, kuris jau pirmame posūkyje išslydo labai plačiai, analogiška trajektorija buvo ir sekančiame posūkyje, o paskutiniajame atrodė, kad jis jau nebepataikys į trasą ir norėdamas išvengti galimo kontakto atleidau akseleratorių bei išsitiesinau. Visgi Kastytis nepasimetė ir sugebėjo įveikti visą distanciją.

Pavadinčiau tai svetimo automobilio sindromu, kurio ateityje kažkaip vis vien privalėsiu atsikratyti. Turiu nustoti bijoti sudaužyti automobilį.

Aerodromas, strategiškai labai gera vieta, jis netoli miesto centro ir tuo pačiu netrukdo aplinkiniams miesto gyventojams. Bet asfalto danga yra labai sena. Žinoma padengus tam tikru gumos sluoksniu sukibimas šiek tiek pagerėja, o padangų dilimas irgi ne toks tragiškas. Didesnė bėda – trupantis asfaltas ir didėjanti rizika sužeisti žiūrovą. Dar vienas esminis blogas dalykas – trasos plotis. Trūksta bent kokių papildomų 5 metrų, nors, žinoma, geriausia, kad būtų 20 ar net daugiau.

Jei lyginti „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą“ su Kačerginės „Nemuno žiedo“ apatine trasa, tai Aleksote apčiuopiamai geriau. Bet lyginant visą žiedą, treniruotėms išnaudojus visas aerodromo galimybes galima susidėlioti mažiau pavojingą trasą, tačiau ji bus mažiau įspūdinga, nei „Nemuno žiedas“.

Darius Balys / „drifter.lt

BLOGAS: A. Vasiliauskas – nelauktas DDČ lyderis

Nespėjau pasiruošti naujo automobilio (BMW E46), tad ši savaitė man buvo itin įtempta. Nuo trečiadienio prasidėjo bemiegės naktys ir darbai ties po dažymo nudžiūti nespėjusio BMW E36‘o. Tai mano buvęs visiškai standartinis automobilis, kurį atrestauravęs ir paruošęs minimaliam driftui pardaviau draugui.

Darbai ėjosi neblogai, nes jau ketvirtadienio vakare bandymus atlikinėjau „NP Team“ surengtoje treniruotėje. Išlindo daug blogų dalykų, bet, kaip matote, juos sutvarkius automobilis atlaikė visą varžybų savaitgalį ir net po jo neturi jokių gedimų ar defektų.

Savaitgalį formą svyravo, kadangi neturėjau gerų padangų. Treniruotėse deginau visai senas, vėliau parėjau prie apynaujų, o tai trukdo priprasti prie automobilio ir išlaikyti pastovumą. Į Vilnių atsivežiau tik vieną naujų padangų komplektą, kurį pasilikau lemtingam momentui. Kai viskas atsiremia į paties kišenę, nėra galimybės apsirūpinti nauja „guma“ visoms varžyboms.

Apmaudu, kad ankstokai iškrito labai stiprūs varžovai, kaip Andrius Čibirka, Andrius Šlajus, norėjau su jais pakovoti. Tikiuosi, kad mums teks susirungti sekančiuose etapuose.

Kai kovojau su Darium, nebebuvo skirtumo kuris finišuos pirmas, bet sulaukęs tokio žiūrovų palaikymo neketinau pasiduoti anksčiau laiko. Jo Lexus‘as ženkliai pranašesnis už mano BMW, o ir įgūdžių bei patirties pastarasis turi daugiau. Esu gan ramaus būdo, tad stengiausi važiuoti taip, lyg tai būtų paprastos treniruotės.

Svarbiausia užduotimi buvo pradėti drifto sezoną nuo pat pirmo etapo bei iškovoti kuo daugiau taškų. Šią užduotį įvykdžiau su kaupu ir, jei atvirai, nesitikėjau, kad į sekantį etapą važiuosiu būdamas čempionato lyderiu.

APŽVALGA: DDČ 2012 – 1 etapas Vilniuje

Jokia nebe naujiena, kad savaitgalį Vilniuje oficialiai startavo 2012 metų Lietuvos drifto sezonas. O ir tai, kad staigmeną pateikė bei Lietuvos „D1Sport“ driftingo čempionato 1 etapo nugalėtoju tapo „BMWFan“ komandos narys Andrius Vasiliauskas spėjo paskelbti visos įmanomos viešo informavimo priemonės. Liko tik pasidalinti padarytais kadrais ir apžvelgti sekmadienį prie „Siemens Arenos“ vykusias varžybas.

Kaip ir buvo planuota, pirmam vairuotojų susirinkimui sportininkai buvo pakviesti apie 11 val. dienos. Tuomet tech. parke jau buvo susirinkę visi šeštadienį padangas svilinę sportininkai bei keli nauji veidai, kurių planuose buvo tik sekmadienio drifto renginys.

Tolimiausią pit‘ų flangą rezervavosi „drifter.lt“ duetas – Darius Balys, Lexus SC300, ir Ronaldas Ramoška, Nissan S14.

Šalia jų išsirikiavo latvių delegacija. Kaspars Skrinda neatsispyrė nepasimaivęs su savo BMW 340i išsukimu.

O kampe tūnojo du baltai mėlyni, ar atvirkščiai, „Apuokas Racing Team“ BMW E30, vairuojami Simo Sinkevičius ir Arno Bernacko.

Priešingoje pit‘ų pusėje įsikūrė abu „50 Garage“ atstovai – Mindaugas Dūda ir Julius Vižinis (abu Nissan 200SX), Ervinas Arnaszus su įspūdingai atrodančiu BMW E30 bei svečias iš Baltarusijos Dmitrij Smoškin. Pastarojo Nissan‘ą puošia graži „anime“ grafika, kurią, jei neklystame, sukūrė jo ekipos vadovas.

Likę sportininkai išsibarstė tech. zonos viduryje.

Išklausę teisėjų instruktažo sportininkai pajudėjo į trasą pirmiesiems bandymams. Važiavimus vertino Andriaus Miciūno, Olaf Commijs ir Arkadiusz Dudko trio.

Nors, rodėsi, kad aštuoneto formos trasoje problemų kilti neturėtų, po keliolikos minučių veiksmo teisėjai drifterius pašaukė dar vienam susirinkimui. Kaip paaiškėjo nė vienas iš pilotų neslydo taip, kaip buvo reikalaujama…

Pirmiausia sportininkų buvo prašoma slysti kaip įmanoma toliau išore. Vėliau grįžti į posūkio vidų, persimesti į kitą pusę, vėl slysti išore prie pat ar net paliečiant blokus. Toliau antrą kartą pakeisti judėjimo kryptį ir likusią aštuoneto dalį užbaigti slystant išorine trasos dalimi.

Treniruotėse sportininkai buvo labai atsargūs. Apie artėjimą prie blokų, kitaip tariant „kiss the wall“, buvo galima tik pasvajoti, o ir porinių važiavimų repeticijose buvo laikomasi gan saugaus atstumo. Nuplyšusių buferių ar lempų šukių rankioti neteko.

Tuo tarpu kvalifikacijoje įtampos netrūko. Stengdamiesi padaryti kažką įspūdingo klydo net tokie Lietuvos drifto scenos vilkai, kaip Darius Balys, Andrius Čibirka, Andrius Šlajus ar Darius Kepežinskas. O prireikus tiesiog saugiau įveikti trasą ir tada kas nors nesigaudavo. Pavyzdžiui, anot teisėjų, D. Kepežinskas savo paskutinių varžybų kvalifikacijoje neatliko nė vieno taškų verto važiavimo! Andrius Čibirka, „BMWFan“, nesuklydo tik savo paskutiniame bandyme, tačiau gautas įvertinimas atitikimo tik 18 vietos rezultatą. Darius Balys iš „drifter.lt“ buvo paskutinis patekęs į geriausiųjų šešioliktuką. Andrius Šlajus liko 15-as.

Žinokit, varžybų nugalėtojas Andrius Vasiliauskas kvalifikacijoje taip pat nežibėjo. Jo geriausias bandymas buvo įvertintas 75 taškais, o tai 14 vietos rezultatas.

Pirmos vietos vertą važiavimą atliko „pamaiva“ Kaspars Skrinda, „Shark Energy“.

Galbūt tai kažkokia sistemos klaida ar mes ko nors nežinome, bet keturiais balais mažiau (84,3) surinkęs Alfonsas Miežėnas liko antras, o lygiai tiek pat taškų turėjęs ir priedo vieną geresnį važiavimą atlikęs A. Michailovas – trečias.

Likę sportininkai praėję kvalifikaciją: M. Golubovičs (4), P. Rimša (5), E. Zabarovskis (6), G. Bakšys (7), E. Arnaszus (8), A. Bernackas (9), K. Alekna (10), R. Brūzga (11), R. Ramoška (12) ir M. Kulvinskas (13).

Beje, tai buvo vienintelė varžybų dalis su rimtesniais incidentais. Pirmiausia „kiss the wall“ veiksmą pademonstravo „NP Team“ komandos naujokas Tadas Adomaitis. Smūgis buvo toks stiprus, kad net nuo nulėkė apdailos juostelė!

O jei rimtai, stipresnį kontaktą toje pačioje vietoje turėjo Oskars Brediks. Šis sugebėjo paguldyti betoninį atitvarą ant šono, o pastarasis keršydamas nuplėšė automobilio galinį buferį.

Tačiau ir tai niekis lyginant su priešingoje trasos pusėje į bordiūrą ir atitvarą trinktelėjusiu Darium Kunce. Pažeidęs 5 klasės BMW 525TDS automobilio galinę važiuoklę sportininkas į trasą nebegrįžo.

Pertrauka iki varžybų buvo užpildyta dalyviu paradu, po kurio sportininkai išrikiavo automobilius trasoje bei kartu su žiūrovais tylos minute pagerbė neseniai Lenkijoje auto avarijoje žuvusius „drifter.lt“ komandos narius A. Ciliesių ir M. Tolišių. Vėliau sportininkai vienu metu spustelėjo akseleratoriaus pedalus ir taip palydėjo jų sielas į dangų.

Aštuntfinalio porinius važiavimus pradėjo D. Balys ir K. Skrinda, tačiau dar apšilimo rate užgesęs latvio automobilis nebesutiko užsivesti. Sportininkas gedimams pašalinti turėjo laiko iki pat „top16“ etapo pabaigos, tačiau net ir tai neišgelbėjo jo nuo tech. pralaimėjimo.

Netikėtumu tapo ankstyvas Andriaus Šlajaus pasitraukimas. Pastarajam nepavyko atkartoti Alfonso Miežėno važiavimo.

Gaila, kol kas vienintelio, „RBS Motorsport“ atstovo R. Brūzgos, kurio eliminaciją iš varžybų lėmė kelių kuoliukų kliudymas persekiojant sportininką iš Latvijos.

Puikų driftą pademonstravo Petras Rimša ir Mantas Kulvinskas. Ypač norėtųsi pabrėžti Petro spaudimą persekiojant varžovą, bet Mantas šį kartą buvo stipresnis. Ketvirtfinalyje teisėjai užtruko spręsdami M. Kulvinsko ir M. Golubovičs patekimą į sakantį varžybų etapą. Išsiaiškinti lietuvio pranašumui prireikė net dviejų pakartojimų! Tačiau tuomet sportininkui pasidėjo nesėkmių ruožas. Pirmiausia pralaimėjus D. Baliui teko užleisti vietą didžiajame finale, o vėliau nusileidus K. Aleknai –  išvis atsisakyti vietos ant podiumo.

Andrius Vasiliauskas įveikęs A. Michailovą tarsi įjungė roboto režimą ir daugiau nebeklydo. Ketvirtfinalyje namo išsiuntė E. Zabarovskį, pusfinalyje eliminavo K. Alekną bei kartu su Darium atsidūrė didžiajame finale.

Darius Balys prieš Andrių Vasiliauskas, be abejonės, įsimintiniausia savaitgalio kova. Ir ne tik dėl to, kad visiškai nelauktai nugalėtoju tapo Andrius. Abu sportininkai važiavo arti savo galimybių ribos, nes keturis kartus praslysti taip arti blokų ir „fyškių“ reikia neeilinių sugebėjimų!

Kas galėjo pagalvoti, kad į sekantį „DDČ“ etapą, kuris birželio 23 – 24 dienomis vyks Kėdainių Daukšių oro uoste, Andrius Vasiliauskas vyks būdamas čempionato lyderiu? Na, o likusiems pilotams neverta nusiminti, nes kova dar tik prasidėjo!