A. Bakchis – „Kaip viskas vyko Las Vegas’e“

Pradėkime galbūt nuo to, kad prieš varžybas skubėjau atgal surinkti savo automobilį. Įdiegiau didesnę turbiną, naują tarpinę, didesnius kuro purkštukus… Kitą dieną išvykau atlikti bandomųjų važiavimų ir aptikau keletą problemų, visgi varžyboms „Nissan’ą“ pavyko paruošti tikrai gerai.

Į Las Vegasą atvykau paskutinę naktį prieš čempionatą. Nors saulė jau seniai buvo nusileidusi, lauke tvyrojo kažkur 35 laipsnių karštis. Visgi veiksmo šiame mieste netrūksta ir esant aukštesniai temperatūrai nei pragare.

Ryte nuvykau į trasą ir greitai pastatėme savo tentą, kad automobiliui ir komandai nereiktų stovėti tiesiogiai po tais karštais saulės spinduliais. Teisėjai paaiškino, kad trasos konfigūracija yra gryna „Formulės DRIFT“ čempionato etapo kopija, įskyrus tai, kad čia yra šienos. Stebėtinai greitai praėjo vairuotojų susirinkimas ir tech. inspekcija. Netrukus buvau išleistas išmėginti žiedo.

Labai jaudinausi pirmą kartą įveikdamas trasą. Norėjau pirmą posūkį įveikti maksimaliu kampu, todėl labai anksti pradėjau slysti šonu, dar prieš iniciavimo zoną. Tai neišėjo į gerą iš karto apsisukau, bet užtat žinojau kur yra riba. Antru bandymu pavyko apjungti visus trasos posūkius ir ją įveikiau švariai.

Treniruočių metu susidūriau su dviem esminėm problemom. Pirmiausia tai bandydamas anksčiau statyti skersą kliūdžiau apsauginius barjerus ko pasekoje įlenkiau vidinę traukę. Laimei man pavyko ją ištiesinti ir tęsti treniruotes. Antroji problema su kuria susidūriau tai prieš pat kvalifikacinius važiavimus dingo trečias bėgis. Tuomet jau maniau, kad mano pasirodymas baigtas. Grįžęs į techninę zoną nusiraminau ir nusprendžiau pabandyti įveikti trasą pirmu ir antru bėgiais. Užsidėjau visiškai naujas padangas ir sumažinau oro slėgį, kad pasiekčiau maksimalų sukibimą su danga, bei išvystyčiau maksimalų įmanomą greitį. Žinojau, kad be trūkstamos pavaros tiek įėjimas į pirmą, tiek išėjimas iš paskutiniojo posūkių bus lėtesnis nei varžovų. Visgi išbandęs automobilį su defektu nurimau, kadangi antru bėgiu siekdamas ribotuvą vis dėl to įsibėgėjau iki reikiamo greičio. Paskutiniame posūkyje buvo kiek sudėtingiau, bet pakoregavęs jo įveikimo liniją šią problemą taip pat išsprendžiau.

Savaime suprantama, kad varžovams apie turimą problemą nieko nesekiau. Kodėl? Jei jie būtų tai žinoję, manau, tai būtų labiau išnaudoję. Pabandžiau porą porinių važiavimų su skirtingais varžovais ir išmokau kaip neleisti jiems atitrūkti. Jaučiausi užtikrintas savimi ir pilnai pasiruošęs kvalifikacijai.

Atranka pradėjo sklandžiai. Pirmame bandyme buvau atsargus norėdamas švariai įveikti trasą ir gauti konkurencingą teisėjų įvertinimą. Antrame važiavime parodžiau daugiau agresijos ir tai mane pastatė į trečią vietą rikiuotėje. Dažniausiai būnų žemiau, ką jau kalbėti apie trūkstamą bėgį pavarų dėžėje.

Poriniuose važiavimuose man viskas susiklostė tikrai šauniai. Kiekviename raunde išvengiau rimtų klaidų. Labiausiai patiko varžytis su Josh’u Guild’u, kurio automobilis yra labai galingas. Didelis iššūkis jį pasivyti ir pabėgti nuo jo, kai jis persekioja tave. Taip įsijaučiau, kad net paskutinio važiavimo metu buvau pamiršęs jog varžausi dėl pirmos vietos ir tai supratau tik kai pamačiau jog visi džiūgauja ir sveikina mane.

Tai buvo konkurencingiausios šio sezono varžybos. Trasa tikrai sudėtinga ir teko susidurti su rimtais automobilio gedimais. Sienos, kurios skirė du posūkius buvo negailestingos keliems dalyviams ir nepataisomai suniojo jų automobilius treniruočių ir varžybų metu. Tikiu, kad šios rungtynės padarė mane gersniu vairuotoju ir įkvėpė pasitikėjimo tolimesniems renginiams.

Kol pasibaigė apdovanojimų ceremonija, susirinkau savo daiktus ir su visais atsiveikinau, jau buvo 01:30 nakties, beje ir tuomet oras buvo velniškai karštas :).

Norėčiau padėkoti savo rėmėjams:
www.GodspeedProject.com
www.TurboImport.com
R Rated Motorsports
www.702Graphics.com
www.dstroyr.com