BLOGAS: Aurimas Bakchis apie varžybas Atlantoje

Antras etapas Atlantoje buvo tikra bomba! Dievinu tą faktą, kad jie (red. past. – organizatoriai) nusprendė pakeisti trasos konfigūraciją, manau, kad būtent to „FD“ ir reikia. Tai kiek sukrėtė komandas senbuves, kurios turi ilgametę bandymų ir automobilio reguliavimo patirtį ankstesnei trasai. Mano nuomone nauja trasos konfigūracija buvo ženkliai techniškesnė, nei naudota pastaruosius kelis metus.

Dėl gan ilgos tiesiosios, kuri priedo yra įkalnė prieš pasagos posūkį, treniruotės, atrodė, vers šiek tiek paprakaituoti. Visgi po kelių bandymų ir primygtinų Amy (red. past. – A. Bakchio žmonos) reikalavimų padidinti tempą, man pavyko trasą įveikti plačia ir greita trajektorija, kurios tuo metu reikalavo teisėjai.

Kvalifikacijoje užėmiau 10 vietą, tad pirmuose poriniuose važiavimuose (red. past. – „Top32“) varžovu tapo dėl 2012 m. naujoko titulo kovojantis Pat‘as Goodin‘as. Pat‘o S13‘ukas išvysto tokią pat galią, kaip maniškis 430 AG LS, tad tai tikrai neatrodė lengvu pasivaikščiojimu.

Bėgdamas nuo jo sugebėjau padidinti distanciją, o persekiodamas nepaleidau jo toli nuo savęs, todėl teisėjai pergalę skyrė man. Tačiau tikras veiksmas pasidėjo po „top 32“ važiavimų. Poros valandų bėgyje turėjome atlikti galutinius automobilio nustatymų pakeitimus, papietauti, susitikti su fanais, duoti interviu, kurį transliavo tiesiogiai bei sudalyvauti atidarymo ceremonijoje.

Aštuntfinalyje mano varžovu tapo Matt‘as Powers‘as. Jis mano vienas mėgstamiausių vairuotojų poriniams važiavimams. Praėjusio sezono kova dėl 3 vietos Las Vegase buvo epinė!

Pirmame važiavime persekiojau Matt‘ą ir man tai puikiai pavyko. Jis praktiškai neišslydo iš trajektorijos, tad „prilipti“ prie jo ir atkartojant jo veiksmus nesudarė didesnio vargo. Man tiesiog reikėjo laiku atitolti, kad abu be problemų „persimestume“ į kitą pusę, ir paskui vėl prisiglausti prie jo durų.

Viskas praėjo sklandžiai ir kai važiavau priekyje. Stengiausi slysti ta pačia trajektorija, kaip kvalifikacijoje, išlaikyti automobilį reikalingose zonose su kaip įmanoma didesniu greičiu.

Prieš pasidedant ketvirtfinaliui, kuriame turėjau rungtis prieš Daigo Saito, Joon‘o Mazda keliose trasos vietose išliejo tepalo. Stovėdamas prie starto linijos mačiau, kaip personalas stengėsi jas išvalyti bei kaip keli sportininkai išbandė ar danga nėra per daug slydi. Žinojau, kad vairavimo sąlygose tose vietose bus kitokios, tačiau ketvirtfinalis tikrai nėra ta varžybų dalis, kai galima važiuoti atsargiai.

Pirmas važiavimas gavosi pakankamai solidus, neprašoviau su trajektorija. Tuo tarpu Daigo manęs persekiojimas pasagos posūkyje atrodė gan lėkštas. Jaučiau turįs ženklią persvarą.

Dėl sukeliamo „putos“ tirštumo šis automobilis (red. past. – Daigo Saito Lexus) yra tikrai įkyrus. Persekiojant jį buvo momentų, kai į posūkius „pasistatydavau“ prieš save visiškai nieko nematydamas. Visa laimė, kad trasoje išbuvai pakankamai ilgai jog įsiminčiau po kiek laiko reikia keisti slydimo kryptį. Man atrodė, kad sugebėjau atkartoti jo trajektoriją ir išlaikyti minimalų atstumą iki jo automobilio. Kelis kartus peržiūrėję vaizdo įrašą, vienas iš tiesėjų paprašė pakartojimo, tuo tarpu likę du įvardino Daigo kaip nugalėtoją. Niekis, atsigriebsiu kitą kartą!

One thought on “BLOGAS: Aurimas Bakchis apie varžybas Atlantoje”

Komentavimo galimybė išjungta.