K. Alekna – vienintelis Lietuvos atstovas „EEDC ’12“ Minske

Kastytis Alekna, „D1Sport“, vienintelis lietuvis, kuris šiemet varžosi Rytų Europos „drifto“ čempionate. Pastarasis praėjusį savaitgalį viešėjo Latvijos sostinėje Rygoje, kur varžėsi antrame „EEDC“ čempionato etape, o keliomis savaitėmis anksčiau sportininkas keliavo į 2012 m. sezono pirmenybių atidarymą Minske, Baltarusijoje.

Neretai Kastyčio išvyką į rimtesnes varžybas prasideda automobilio surinkinėjimu. Ne dėl to, kad jam kažkas negerai, o tiesiog rimtai į savo veiklą žiūrintis sportininkas visada prieš vykdamas į rimtas varžybas patikrina savo techniką. Taigi ne išimtis buvo ir šis kartas:

Penktadienį vakare, apie 10 valandą, baigėme surinkti mūsų pagrindinį Nissan‘ą. Tiesa darbų iki galo atlikti nepavyko, liko neįstatyti langai. Juos pabandėme pritvirtinti lipnia juosta ir trumpų Trakų „Dvarkiemyje“  surengtų bandymų metu įsitikinome, kad pastaroji puikiai su tuo susitvarko.

„Langus pabandėme pritvirtinti lipnia juosta.“

Kastytis pasakojo, kad praėjus maždaug porai valandų po automobilio surinkimo, Nissan‘as, kartu su padangomis, jau buvo pakrautas ant priekabos. Tuomet planuose nusimatė trumputis poilsis, iki 6 val. ryto, ir kelionės pradžia.

Artėjant prie pasienio ir pamačius eiles neramumų sukėlė tai, jog organizatoriai šį kartą neinformavo pasieniečiu apie sportininkų atvykimą į jų šalį. Teko improvizuoti ir visa laimė, kad viskas susiklostė palankiai. Mes bei „EEDC“ teisėjas Mantas Kuzmarskis Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtome rekordiškai trumpai – apie 2 valandas. Šį kartą apsiėjome be „kvailų klausimų“. Matyt į visus juos atsakė naktį į Baltarusiją vykę latviai.

Po kiek daugiau nei poros valandų „D1Sport“ komanda pasiekė renginio vietą, kurioje neseniai buvo praūžęs lietus. Tiesa sportininkas atskleidė, kad jam tokios sąlygos dar labiau parankesnės. Tai jis įrodė praėjusių metų trečiame „EEDC“ etape Kačerginėje, kur kvalifikacijos metu pasiekė greičio rekordą ant šlapios dangos.

„Klausimų sukėlė suvedimas, kurį vėliau, jau iš akies, pakoregavo vienas mūsų komandos mechanikų.“

Pirmiesiems bandymams užsidėjome 235 pločio padangas. Kadangi beveik pusdienį lijo lietus, danga buvo šlapia, o variklio išvystomos galios pakako prasukinėti tokio dydžio ratams. Tiesa, po keliolikos važiavimų klausimų sukėlė suvedimas, kurį vėliau, jau iš akies, pakoregavo vienas mūsų komandos mechanikų. Korekcijos padėjo, nes toliau automobilį pavyko statytis beveik idealia trajektorija, o greičio matuokliai parodė, kad „D1Sport Nissan S14a“ tuo metu buvo vienas greičiausių automobilių trasoje.

Treniruočių diena baigėsi paradu į Minsko centrą. Jo metu apie 15 dalyvių atvažiavo ir vėliau buvo išrikiuoti priešais milžinišką biblioteką. Sportininkus pasitiko pakankamai solidi minia, kuri nesikuklino nusifotografuoti su „drifteriais“ prie jų automobilių.

Sekančios dienos ryte lepino saulės spinduliai, tad trasa buvo visiškai išdžiuvusi. Sausa oro uosto danga pasirodė esanti pakankamai reikli automobilių padangų gumai:

9 valandą ryte mes jau buvome oro uoste ir pratęsėm vakar pradėtas treniruotes. Oras buvo geras, tad danga nedelsiant išdžiuvo bei tuo pačiu parodė esanti gan reikli padangų gumai. Vieno šviežių padangų komplekto užtekdavo trims važiavimams. Tai šiek tiek sujaukė planus ir iš taupymo paskatų turėjome nutraukti tolimesnes treniruotes.

Prieš pat kvalifikaciją vėl praėjo nedidelis lietus bei pavertė šią varžybų dalį tikra loterija. Dalis dangos spėjo išdžiūti, dalis – ne, o su šia klastinga užduotimi susidoroti pavyko, toli gražu, ne visiems. Iš 35 sportininkų kvalifikacinio barjero neįveikė 9 pilotai. Mano geriausias bandymas leido man įsitvirtinti 16 – oje vietoje.

Kaip paaiškėjo vėliau, tądien visais Kastyčio varžovais tapo sportininkai iš Rusijos. Pirmuose dviejuose raunduose lietuviui pavyko eliminuoti du „Evil Empire“ komandos atstovus, tačiau ketvirtfinalyje vilniečiui teko pripažinti Ivano Kurenbino iš Sankt Peterburgo pranašumą.

„Aštuntfinalyje už komandos draugo skriaudas atkeršyti bandė, taip pat „Evil Empire“ narys, Feliksas Čitipachovianas su 659 AG galią po priekiniu gaubtu slepiančia Toyota Supra.“

Pirmuosius porinius važiavimus atlikau su Maksimu Tvardovskiu iš „Evil Empire“, kuris disponuoja 530 AG išvystančiu Nissan Skyline R34 GTS. Maksas daug klydo, tad mano persvara buvo akivaizdi.

Aštuntfinalyje už komandos draugo skriaudas atkeršyti bandė, taip pat „Evil Empire“ narys, Feliksas Čitipachovianas su 659 AG galią po priekiniu gaubtu slepiančia Toyota Supra. Nors Feliksas ir laimėjo kvalifikaciją, važiuodamas paskui mane rinkosi vidinę trasos dalį bei pora kartų išsitiesino. Mano klaidos buvo kur kas mažesnės…

Sekančiame raunde, ketvirtfinalyje, varžovu tapo trečias pilotas iš Rusijos. Ivanas Kurenbinas iš Sankt Peterburgo „driftino“ su 540 AG Mazda RX-7. Šį kartą dideliu pranašumu laimėjo priešininkas. Problema buvo tame, kad visiškai išdžiuvus trasai nepasikeičiau šlapiai dangai skirtų platesnių padangų. Grubią klaidą padariau iniciacijoje, kuri, manau, ir lėmė mano pralaimėjimą.

Nors lietuvis neužkopė ant apdovanojimų pakylos ir net nepateko į pusfinalį, Kastytis liko patenkintas savaitgaliu ir nesigaili nuvykęs į pas kaimynus surengtas varžybas. Sportininkas taip pat užsiminė, kad nesiruošia praleisti etapo Kačerginėje bei, galbūt, vyksiantis pas kitus kaimynus, lenkus.

Renginys buvo labai įdomus. Daug žiūrovų, kurie nepabijojo pakankamai prasto oro, daug dalyvių su tikrai įspūdinga technika. Kai kurie „monstrai“ išvysto virš 700 AG!

Tiek aš, tiek visa „D1Sport“ komanda patenkinti pasiektu rezultatu ir planuoju tęsti dalyvavimą „EEDC“ čempionate. Artimiausiuose planuose buvo etapas Latvijoje, kurį jau įgyvendinome, ir varžybos Kačerginės „Nemuno žiede“. Klausimą dėl išvykų į kitas šalis spręsime vėliau. Viskas priklausys nuo komandos biudžeto ir rezultatų šiame čempionate. Jeigu kuriame nors etape užlipsime ant apdovanojimų pakylos, tuomet greičiausiai vyksime ir į varžybas Lenkijoje.

Kasytis Alekna, „D1Sport