Susipažinkite su „BDC“ Pro klasės sportininku – Ramūnu Čepuliu

Ramūnas Čepulis yra dar vienas išeivis iš Lietuvos, kuris į Didžiąją Britaniją, kartu su savo antrąja puse, išvyko ieškoti nuotykių. Į šią, mums netolimą, šalį „Ramas“ atsivežė ir savo meilę Honda markės automobiliams – „Jungtinėje Karalystėje gyvenu jau kurį laiką ir iš visų mano išbandytų automobilių, labiausiai mane pakerėjo Honda. Jau seniai esu šio gamintojo gerbėjas, dar nuo tada, kai gyvenau Lietuvoje. Kad ir kiek kartų bandžiau vairuoti ką nors kitą, visada sugrįždavau prie Hondos.

Pasakotojas savo karjerą pradėjo kaip drag‘o lenktynininkas – „buvo laikai, kai bandžiau save drag‘e su juoda Integra, bet tik į Europą atėjus drift‘ui, iš karto juo susidomėjau. Kadangi neketinau atsisakyti savo pamėgtos markės automobilio, todėl teko nuo priekiu varomo modelio pereiti prie galu varomo. Pasirinkimui variantų „labai daug“ – vienintelis S2000.

Turbūt visi žinote, kad standarte tai ne šonaslydžiui pritaikytas automobilis, bet nenuleidau rankų ir po didelių modifikacijų priartėjau prie gero „driftcar‘o“ pagaminimo. Pats pasidariau Turbo kit‘ą – naudoju GT2871R turbiną, kuri užpučia iki maždaug 400 AG, bet artimiausiu laiku ketinu padidinti iki beveik 500 AG“, – tęsė Ramūnas.

Anglai taip pat klausinėjo, kodėl pastarasis pasirinko būtent šią transporto priemonę – „atsakydavau, kad esu Hondos žmogus ir, žinoma, visada norėdavau kažkuo išsiskirti. Kaip ir kiekvienas automobilis, S2000 šonaslydyje turi ir privalumų ir trukumų. Mėgtu ją už patikimumą, greitį, paklusnumą, atsaką galiai, „grip‘ą“. Trūkumai – didelės „aftermarket‘o“ dalių kainos ir daug laiko atima, kol įprantamą išlaikyti šią trumpą bazę skersą.

Kadangi R. Čepuliui teko vairuoti ir kitus galu varomus automobilius (pavyzdžiui Nissan‘ą), jis paaiškino kuo skiriasi šių dviejų „driftcar‘ų“ pilotavimas – „S2000 judėdama skersai elgiasi visiškai skirtingai, nei Nissan‘ai. Kiekvieną kart bandant pasistatyti, Honda bando išsitiesinti arba atkimba ir apsisuka. Nissan‘as – pastatei skersą ir dar turi laiko pagalvoti ką darysi toliau, arba jei esi labai geras drifteris, suspėsi užsidegt cigaretę.

Nors pašnekovas ir pripažino, kad kiti automobiliai labiau pritaikyti šiam sportui, pats nedvejodamas pasirinktų savąjį kūrinį. „Jeigu paklaustumėt, ką rinkčiausi driftui: ar stipriai modifikuotą Nissan‘ą ar S2000, atsakyčiau S2000. Neturiu nieko prieš Nissan‘us, priešingai, su jais lengva tai daryti, pigu juos „tunint“, bet Honda yra mano kūrinys, pripratau prie jos ir neįsivaizduoju savęs kitame automobilyje.

Sportininkas prieš porą metų nuvyko išbandyti savęs Didžiosios Britanijos driftingo scenoje. Tą kart vykusiame „BDC“ licencijavime fortūna šypsojosi kažkam kitam. „Reikia pripažinti, kad dar buvau nepatyręs ir dėl to licencijos negavau. Tačiau per tuos metus stipriai padirbėjau ir jau po metų likau maloniai nustebintas. Gavau ne „Semi PRO“ licenciją, kurios siekiau, bet iš karto „PRO“.

Tuo metu manu automobilis dar nebuvo paruoštas profesionaliam sportui, tad dalyvavimą atidėjau dar metams. Variklis taip pat buvo visiškas standartas. Jis man tarnavo tris metus, kol šių metų balandį „Teeside“ trasoje jis neiškvėpė paskutinio atodūsio. Nauja širdis – modifikuotas 2,2 litro agregatas.

Ramūno debiutas profesionalioje Didžiosios Britanijos lygoje, įvyko šių metų balandžio 22 dieną. „Ilgai masčiau kurioje lygoje turėčiau apšilti kojas – „Semi PRO“, ar iš karto „PRO“… Apsistojau ties aukštesniu divizionu.

Renginyje sekėsi neįtikėtinai sėkmingai! Geriausiu atveju tikėjausi patekti į šešioliktuką. Stebėjau kitus varžovus ir tikrai baisu, kad visi tokie stiprūs! Neaišku, kas kvalifikuosis, kas ne… Visgi mano rezultatas buvo septinas“, – šypsodamasis pasakojo pilotas.

Visada sunku varžantis pirmą kartą, o dar sunkiau tai daryti poriniuose važiavimuose. Nepažįstami sportininkai, nežinia ko galima iš jų tikėtis. Su šia situacija susidūrė ir mūsų pašnekovas. „Kadangi dalyvauju pirmą kartą, dar nepažįstu kitų vairuotojų, todėl net nežinau kokią taktiką jie galėtų naudoti. Manau, laikui bėgant, viskas pasikeis. Jie pažins mano stilių, o aš jų. Beje, anglai labai draugiški, ir ne apsimestinai, kaip daugelis galvoja. Po kiekvieno važiavimo išgirsdavau daug palaikymo net iš mano oponentų, net neprašyti apsikeisdavo žiniomis!

Po kvalifikacinių važiavimų galvojau tik apie vieną – nenukristi žemiau, nei esu. Ir viskas susiklostė, kad kažkokiu būdu sugebėjau užlipti iki 4 vietos.

Pusfinalyje teko pakartoti važiavimus, kadangi teisėjams buvo sunku nuspręsti kas vertesnis pergalės. Visgi mane pasiuntė į mažąjį finalą. Čia supratau, kad papuoliau į kito lygio varžybas!


Bandydamas pasivyti labai greitą savo priešininką, kliudžiau „clipping point‘ą“ ir sulaužiau galinę „stupicą“. Tuo pasibaigė mano debiutas „Britanijos Driftingo Čempionate“. Iš tikro, pagalvojau, kad man ir taip per gerai… 4 vieta pirmu bandymu!

Tačiau tai dar ne viskas. Dienai artėjant į pabaigą, Ramūnas buvo apdovanotas „hard charger“ titulu. Kaip paaiškino organizatoriai, šis titulas kiekvienose varžybose suteikiamas labiausiai patobulėjusiam ir labiausiai teisėjus sužavėjusiam sportininkui!

Po pirmų varžybų buvau daugiau nei laimingas! Tikiuosi, kad tokie rezultatai padės susirasti rėmėjų ir dalyvauti ne tik „BDC“, bet ir kituose renginiuose, pvz.: „JDM Allstars“ ir t.t.

Džiaugiamės turėdami Lietuvos atstovą, turbūt, profesionaliausioje Europos driftingo lygoje. Dėkojame Ramūnui už įdomų pasakojimą, tikimės jų bus ir daugiau, bei linkime sėkmės artėjančiose varžybose.