Klaidas Rimkus – mažo biudžeto projektai įmanomi!

Susipažinkite su Klaidu Rimkum, kuris paskutiniu metu stengiasi sveikai maitintis, mano, kad Druskininkų „Snow Arena“, ar net Ignalinos slidinėjimo kompleksas nėra tokie blogi, o į negyvenamą salą su savim pasiimtu Angelina Jolie, tik prašė neklausti kodėl.

Papasakok dar šiek tiek apie save

Esu vilnietis. Kai sukako 18 pradėjau dirbti „Evo Performance“, nors tuo metu studijavau informacinių technologijų specialybę. Galvojau bus studentiškas darbas, tad keletą metų praleidau ten. Vėliau įsidarbinau pas Irmantą „HondaTuning“. Diena iš dienos darbas ir hobis ėmė bosti, todėl nusprendžiau, kad laikas pradėti dirbti pagal specialybę. Nuo to laiko mano darbovietė yra „Blue Bridge Bond“, kur jau gerus metus einu IT sistemų administratoriaus pareigas.

Žiemą turiu didžiulį poreikį snieglentei. Šią žiemą vardan Nissan‘o „modinimo“ nepavyko susiplanuoti kelionių tolėliau, tačiau Druskininkų sniego Arenoje ar net ir Ignalinoje vis tik nėra taip blogai.

Kaip tu susipažinai su „driftu“ ir koks buvo tavo pirmas kartas?

Hmmm, pirmą kartą užsikabinau ant „drifto“ dar senais laikais, kai Vilniuje buvo populiarūs „street race’ai“. Naršydamas internete užklydau prie Keiichi Tsuchiya filmo „Drift Bible“. Tai įvyko, jei neklystu, prieš gerą penketą metų ir jis mane sudomino bei pastūmėjo toliau judėti šia linkme.

Prieš porą metų kartu su Irmantu („CAT“ iš „HondaTuning“) jo Honda S2000 automobiliu važiavome pro Panerių aikštelę, lijo – buvo šlapia, sugalvojom išbandyti kaip „driftinasi“ su S2000‘uoju ir, beje, tuomet pirmą kartą asmeniškai pabandžiau „pastatyti skersą“. Nors nesupratau kas vyksta, bet tapo aišku, kad tai yra tai, ko aš tikrai noriu.

Kokį automobilį nusprendei įsigyti pats?

Po pirmo paslidinėjimo su Irmanto S2000, sekantis žingsnis buvo įtemptos automobilio paieškos. Nesakau, kad nemėgstu BMW automobilių, bet širdis labiau linksta prie japoniškų modelių. Labiausiai mėgstu Hondas, bet Nissan buvo pigesnis variantas.

Prabėgus šiek tiek laiko skelbimuose atsirado variklio defektą turintis Nissan RS13. Kaip paaiškėjo vėliau, su užveltais trečio rem. komplekto indėklais ir turbina, kurią kažkas perrinko bei užvirino prie veržlės esantį ašelės galą.

Automobilis buvo Klaipėdoje. Susitariau su Aurimu Onuškevičium (turbūt visi jį žino), kad paskolintų traliuką, tad kartu išriedėjome į pajūrio krašto gilumą. Keliais keliukais užklydome į vieną sodybą, kurioje pamatėme Nissan‘ą stovintį lauke. Apžiūrėjom, paklojau 1600 Lt, paspaudėm rankomis ir atgal į sostinę.

„HondaTuning“ būstinėje paaiškėjo, kad variklis tinka tik išmetimui. Teko ieškotis kito, kurį aptikau pas „Engry“ („JDM.LT“). Implantacija praėjo sėkmingai – žiemą teko paslidinėti ant sniego, bet išdykaujant variklio skyriuje pasigirdo keistas garsas. Neliko kito kelio, kaip ką tik įdėtą širdį vėl „išmėsinėti“. Radome pabirusius indėklus, tačiau taip buvo jau nusipirkus variklį. Pakeičiau tepalo pompą, indėklus, poliravau alkūninį veleną.

Nuo ko prasidėjo automobilio modifikavimas?

Surinkus variklį po anksčiau aprašyto ardymo, atsirado proga nusipirkti S14’o „Garrett T28“ turbiną ir vamzdinį kolektorių. Viską pritaikiau „CA18DET“ motorui. Rezultatas – su „stock“ purkštukais, sankaba, „maf‘u“ ir t.t. – 260 AG/~300 Nm. Vėliau uždėjau Nissan Serena‘os reduktorių.

Su tokia komplektacija sudalyvavau keliuose renginiuose: 2010 sezono uždaryme bei pirmuose 2011 metų projektuose. Tuomet tapo aišku, kad „CA“ variklio nebepakanka, todėl radau „SR20DET“. Kaip ne keista, tą patį nuo kurio pirkau turbiną ir kolektorių.

Toliau yra pasakojimas apie tai, ką šį tarpsezonį jau padariau ir darau dabar: „SR20DET stock internals“, „Disco potato“ turbinos kriauklės, „GT35R“ turbinos šaltos pusės sparnuotės pritaikymas į „T28 cartridge’ą“ su dyzelinine ašele, karštos pusės sparnuotė, sudėtos „poli“ gumos į tiltą, priekinis „traversas“ pastumtas ~2,6 cm į priekį, modifikuotos šakės ir „knucklės“ dėl geresnio iššukimo, naudodamas aliumininį pavyzdį pasigaminau talpesnio karterio kopiją, sudėti stabdžiai nuo S14’o, gaminama dvigubo diskatoriaus sankaba, kol kas purkštukai, „maf‘as“ ir t.t. liks gamykliniai.

Planuoju iki sezono pradžios įsigyti „coil‘us“, varikliui pagaminti vamzdinį išmetimo kolektorių, „downpipe‘ą“, perdaryti išmetimą, gal pavyks ir simbolinius lankus susivirinti, susitvarkyti su „D2“ hidrauliniu rankiniu (nerandu perėjimų šlangutėms)… Ir jei gyvenimas bus gražus, paprašyti Irmanto, kad sureguliuotų ties 350 AG. Būtų labai smagu turėti bent apie 400 Nm.

Po S2000 išbandymo iš karto į „drifto“ sezono uždarymo varžybas?

Ne, ne, pradžioje su draugais pradėjau važinėtis toje pačioje aikštelėje. Tuomet prisižiūrėję visokių „best motoring‘ų“ atkasėme kas per velnias „tsuiso“ bei pradėjome mokytis slysti kuo arčiau vienas kito. Vėliau treniruotes perkėliau į Dvarkiemį, tai vyko 2010 sezono pabaigoje.

Prieš atvažiuojant į Trakų Dvarkiemį vairo kolonėlėje įsidėjau „spacer‘ius“ ir galvojau, kad turiu „lock‘o“ iki nežinia kiek daug, – juokėsi Klaidas.

Pirmomis oficialiomis varžybomis tapo jau ne kartą minėtas 2010 „drifto“ sezono uždarymas. Aukštumų nepasiekiau, net į šešioliktuką neprasimušiau, bet atmintyje įstrigo akimirka, kai Timas Simniška siūlė per treniruotę važiuoti su juo. Sakė „tu gale manęs važiuok ir viskas bus ok“. Žinoma tada dar buvo baisu stoti šalia tiek daug arklienos ir niutonmetrų turinčius monstrus.

Toliau tapai nuolatiniu dalyvių Lietuvos „drifto“ varžybose?

Galima sakyti taip. Per žiemą atsidaro galimybė padaryti didesnį išsukimą, paklausiau Keiichi Tsuchiya patarimo – „jei neturite pinigų, tiks ir pjaustytos spyruoklės“.

2011 sezone nedalyvavau Kėdainiuose rengtų varžybų kvalifikacijoje, nes dvi dienas bandydamas įveikti trasą pastebėjau galios trūkumą ilgiausioje atkarpoje tarp „clipping point‘ų“. Priedo padangos baiginėjosi, tad net ir ūpo nebuvo mėginti kvalifikuotis. Žinoma jai prasidėjus labai gailėjausi, kad nepateikiau paraiškos.

Trečiame „DDČ“ etape Kačerginėje nevažiavau dėl lėšų stygiaus. Užtat su Giedrium Kovalenka, Evaldo Kovalenkos broliumi, buvome pavyzdingi sirgaliai!

Prekybos miestelyje „URMAS“, Kaune, vėl susidūriau su tom pačiom problemom. Dėl trumpo reduktoriaus nepakako greičio slystant antra pavara, persimetinėjant automobilis pradėdavo tiesintis, o įjungus trečią – neužtekdavo galios prasukti ratus.

Rezultatai mano „drifterio“ karjeroje kol kas ne kokie – neesu pasižymėjęs net patekimu į geriausių šešioliktuką, bet tikiuosi, kad viskas dar prieš akis.

Tu esi susijęs su „D1Sport“, bet pilotų sąraše tavęs nėra?

Su Kastyčiu Alekna susipažinau treniruotėse. Man patiko jo iniciatyva ir idėjos rengiant treniruotes bei varžybas, tad pradėjom bendrauti. Laikui bėgant prisidėjau prie projektų plėtojimo, „D1Sport“ komandoje neesu pagrindinis vairuotojas, bet padedu administruoti svetainę, dirbu su duomenimis ir t.t.

Na ir kas, kad yra nesutarimų tarp žmonių, užtat bent vienas pasiryžta kažką organizuoti. Man svarbu važiuoti ir turėtu galimybę kur, o kas dedasi už to sienų, čia jau ne mano reikalas.

Pagrindinis žmogus, kuris daugiausiai gali patarti, pasiūlyti ar padėti man – Evaldo brolis Giedrius. Pastarasis, beje, taip pat priklausė „D1Sport“. Gal nuskambės juokingai, bet jei atvirai, kauniečių aš asmeniškai nė nepažįstu.

Kokie planai artėjančiam sezonui?

Jei viskas išdegs su mano projektu ir vasaros pradžioje pavyks pajudėti į treniruotes, važiuosiu visur, kur išgalėsiu. Taikinyje turiu „D1Sport“ čempionatą, „NP Team“ rengiamus iššūkius, na tik dėl „EEDC“ drįsčiau abejoti, nes automobilis neturi saugos lankų, o ir lėšų gali nepakakti, bet ką gali žinoti.

„NP Team“ labai smagiai nuteikė su idėja, kad dalyviams iš, pavyzdžiui, Vilniaus nereiktų mokėti startinio mokesčio, nes vis tik kelionė pirmyn ir atgal – ne pigus malonumas.

Vasarą važiuosiu į Angliją pagelbėti draugui Ramūnui Čepuliui, atrodo, apie jį ir „BDC“ rašėte straipsnį. Lėksiu padėti iki galo surinkti S2000 bolidą ir naują AE86 su S2000 varikliu projektą. Mano vizito metu nusimato „Drift what you brung“ treniruotės „Santa Pod“ trasoje. Dar jam nesakykit, bet prašysiu, kad pasivažinėjimui paskolintų S14a. Mašinoms „sumapint“ į Angliją ir „CAT‘ą“, Irmantą iš „HondaTuning“, atsiveš.

Na, o paskutinį mūsų viešnagės savaitgalį nusimato „Japfiesta“. Čia norėtume patekt vien dėl to, kad Ramūnas planuoja joje dalyvauti.

One thought on “Klaidas Rimkus – mažo biudžeto projektai įmanomi!”

Komentavimo galimybė išjungta.